2017 m. gegužės 18 d.

NARIŲ NAUJIENOS. JUREX: Atsakingam verslui rūpi, dėl ko kilo ginčas ir kokia jo baigtis

Jurgita Judickienė

Lietuvos verslininkai kilusius ginčus yra linkę spręsti teisminiu keliu – nuo 2012 m. kasmet teismai sulaukia vidutiniškai 97 tūkst. verslo bylų, verslo bylos sudaro beveik pusę šalies pirmosios instancijos teismų gautų civilinių bylų.

Taigi kokias galima išskirti verslo ginčų tendencijas, kokia egzistuoja verslo bylinėjimosi kultūra Lietuvoje?

 

Dažniausios verslo ginčų priežastys

Visų pirma, besikeičianti ekonominė situacija skatina verslą ieškoti naujų veiklos formų, būdų, rinkų. Įgyvendinant naujus sumanymus, einant dar nepramintu keliu susiduriama ir su naujais iššūkiais. O kaip juos teisiškai išspręsti – dar nėra aiškiai apibrėžta įstatymuose, neretai nauja verslo elgsena svyruoja ant teisėtumo ribos.

Tuomet konkurentai, valdžios institucijos ar kitos šalys kreipiasi į teismą, prašydamos išnagrinėti tokius verslo veiksmus ir pasisakyti, įnešti aiškumo vienoje ar kitoje situacijoje. Teismui priimant sprendimą yra formuojama tolesnė teisminė praktika ir verslo elgsena.

Šiandien verslo elgsena taip pat yra agresyvesnė, vyksta aršesnė konkurencinė kova rinkose. Verslas kovoja dėl savo pažeistų teisių: aktyviai gina klientų ir užsakymų skaičių, vis labiau brangina komercines paslaptis, „know-how“ ir intelektinę nuosavybę, siekia išlaikyti daug metų dirbančius profesionalius ir talentingus darbuotojus.

Stengiamasi išsaugoti savo turimą rinkos dalį ar išsikovoti didesnę, investuojant į procesų gerinimą, veiklos metodų tobulinimą ir stipresnę savo verslo teisių apsaugą.

Žinoma, ginčų skaičių lemia ir priimami nauji teisės aktai, įstatymai, kuomet verslas nėra susipažinęs, gerai neišmano visų teisinio reguliavimo pokyčių, teisinių subtilybių. Teismai taip pat plečia praktikos ribas, drąsiau naudoja Europos teismų praktiką. Tad, galima sakyti, mūsų teismų sistemoje pradedamos taikyti modernesnės teisių gynybos priemonės.

Kreipimasis į teismą ne visada būna pagrįstas būtinybe. Kartais verslininkai vaikosi tik tam tikros „tradicijos”: teisme ginčus aktyviai sprendžia ir galią demonstruoja kiti rinkos dalyviai, mano, kad tiesa gali būti atrasta tik teismo salėje, sprendimą, kas teisus, patikėjus teisėjui, nežino ar nepasitiki alternatyviais ginčų sprendimo būdais.

Reikia pripažinti, kad Lietuvoje nėra taikios ginčų sprendimo kultūros – pirmiausia kilus konfliktui kreipiamasi į teismą ir tik proceso metu pradedama svarstyti apie derybas. Visgi pirmiausia verslininkai turėtų objektyviai įvertinti savo teisinę situaciją, stengtis susitarti tarpusavyje ir tik galiausiai patiems nepavykus išspręsti kilusio konflikto – kreiptis į teismą.

Kokias klaidas dažniausiai daro verslininkai?

Tikriausiai dažniausia klaida – neatsakingai ir nerūpestingai parengiamos sutartys su kontrahentais, darbuotojais. Verslininkai, sudarydami sutartis, iš anksto neapgalvoja, nenumato galimų konfliktinių situacijų, esamų rizikų, nepritaiko sutarčių pagal savo veiklos specifiką. Neretu atveju naudojamos šabloninės sutartys, kurios ginčo tikimybę padidina keliolika kartų. Taip pat itin dažnai kyla sudėtingi ir „skaudūs” ginčai tarp akcininkų, prasideda verslo dalybos.

Sugalvoję unikalią verslo idėją ir pasinėrę į įvairius vadybinius, organizacinius rūpesčius, verslo partneriai paprastai tikisi, kad drauge pradėtas verslas visada klostysis gerai, neišsiskirs nuomonės dėl priimamų strategiškai svarbių sprendimų ar nesinorės vienam iš steigėjų pasitraukti, parduoti savo turimos dalies. Tik jau kilus konfliktui, verslo steigėjai atsigręžia į akcininkų sutartį, o joje nėra aptarti galimi sprendimų priėmimo, pasitraukimo, pardavimo scenarijai, ar apskritai tokia sutartis nėra sudaryta.

Kita klaida – bendradarbiavimas su nemokiais kontrahentais. Šiandien verslo pradelstos skolos sudaro 1,42 mlrd. Eur, vidutinė skolos suma, tenkanti vienam veikiančiam pelno siekiančiam subjektui, siekia 9700 Eur.

Prieš sudarant sutartį su bet kokiu kontrahentu, klientams visuomet rekomenduojame peržiūrėti bent jau viešai ir nemokamai apie jį skelbiamą informaciją: turimas skolas „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, darbuotojų skaičių ir jų kaitą, apyvartą, įsigytas transporto priemones. Taip pat pasidomėti, ar bendrovei nėra keliama bankroto ar restruktūrizavimo byla, patikrinti, ar bendrovė turi ar yra turėjusi teisminių ginčų, dėl ko jie kilo.

Šie iš pirmo žvilgsnio paprasti veiksmai gali padėti ateityje išvengti nemokių užsakovų, kreipimosi į teismą dėl skolų išieškojimų ir toliau patiems sėkmingai vykdyti veiklą.

Ginčų įtaka verslo veiklai ir reputacijai

Atsakingas verslas išties domisi, ar kontrahentai, su kuriais bendradarbiaujama, turi teisminių ginčų. Ir ši aplinkybė verslo santykiuose ateityje taps dar svarbesnė.

Tad kasmet reikėtų pasidomėti, kaip sekasi ir tiems klientams, tiekėjams, su kuriais jau yra dirbama kartu daugelį metų. Išsami klientų, kontrahentų veiklos analizė gali padėti išvengti galimų rizikų, taip pat galbūt ir atrasti naujų, šiandien naudingų bendradarbiavimo galimybių.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad teisminiai ginčai pats kaip reiškinys ar procesas nėra neigiama aplinkybė. Svarbu, dėl ko yra ginčijamasi. Jei ginčai kilo dėl piktybiško neatsiskaitinėjimo, vilkinamų skolų, buvo reiškiami nepagrįsti reikalavimai, kuriais siekiama ne apginti savo pažeistas teises, o gauti finansinės naudos – tuomet tokių kontrahentų reikėtų vengti.

Jei ginčas kilo dėl neturtinių motyvų ir buvo ginama verslo reputacija, galima daryti prielaidą, kad verslininkus į teismą atvedė stiprus teisybės jausmas, teisinės pozicijos tvirtumas, turėti stiprūs argumentai, įrodymai.

Jei ginčai yra dažni, matomi viešojoje erdvėje, tai gali pakenkti verslo reputacijai, atgrasyti bendradarbiauti, o ilgainiui turėti įtakos ir veiklos rezultatams. Kuo toliau, tuo didesnę įtaką ginčai turės verslo reputacijai.

Koks pasiruošimas reikalingas bylinėjantis teisme?

Pirmiausia verslininkams reikia suprasti, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei iš pradžių prognozuojama, būti kantriems. Taip pat bendrovės savininkams ir joje dirbantiems teisininkams reikės įsitraukti, rinkti ir teikti advokatams įrodymus, gali tekti dalyvauti teismo posėdžiuose. Ginčas gali iškilti į viešumą, tad reikėtų iš anksto numatyti, ką tokiu atveju daryti, kaip komunikuoti.

Šiandien vis dar retai naudojamasi galimybe ginčus spręsti taikiai (2016 m. taikos sutartimi baigėsi vos 2,4 proc. civilinių bylų), nors tokiems ginčų sprendimams Lietuvoje yra taikos sutarties ne procese priemonė, teisminės ir privačios mediacijos institutai.

Tačiau ir teisininkai, ir verslo valdymo ekspertai vieningai sutaria, kad ateityje labiau bus siekiama derybų ir ginčai gerokai dažniau bus užbaigiami taika. Verslas ieškos kompromisų bei alternatyvų – sieks, kad nepralaimėtų nei viena pusė ir išliktų galimybė atkurti buvusius santykius ar imtis naujų bendrų projektų.

Šiems pokyčiams įtakos turės kartu su užsienio investuotojais pamažu pas mus ateinanti užsienio teismų bylinėjimosi kultūra, kur alternatyvūs ginčų sprendimo būdai yra populiaresni. Verslas privalės ginčus spręsti draugiškiau, sumaniau ir efektyviau.


Šaltinis: http://www.jurex.lt/atsakingam-verslui-rupi-del-ko-kilo-gincas-ir-kokia-jo-baigtis-3/

Narystės forma

Ataskaitos

D. U. K.

Kontaktai / Contacts